sueiti

sueĩti 1. tr., intr. susitikti: Ar jį kada sueini? J.Jabl. Aš su juo dažniau sueinù Vv. Jegu sueisi dėdę, tai užprašyk, kad atvažiuotų svečiuos Ut. Dabar man jo nebepapuola sueĩt Pš. Jūs bijot į akis sueĩti Vkš. Šiandie suėjaũ tavo pusbrolį Alk. Kiekvienas, suėjęs su pažįstamu, sveikinasi rš. ^ Kalnas su kalnu sueĩna, o dar žmogus su žmogum nesueĩs Ėr. | refl. tr., intr. SD333: Šiandien susėjau ir tavo tėtušį Žem. Jie dažnai susieina Zp. Pasibūk, mataĩ, retai susieĩnam Ėr. Aš su juomi susiėjaũ KBI29. Vakar turguj dėdiną buvau susiėjęs Sdb. Ir susėjo du broleliu kalbėtis JV73. Susiẽjova mudu kaktomušais tarp durų J. Jėzus dažnai susieidlavo su pasiuntiniais savo VlnE189. 2. intr. susirinkti į krūvą: Kitą dieną kitan kieman visos sueĩdavo Kp. Sueina žmonės paprašyti, kad jiems sudarytų įvairių aktų rš. Agatos išleisti į aną pusę (pas jaunąjį) visas sodžius suė̃jo Sml. Kelkis, tėvuli, ... jau suẽj visi susiedėliai TŽI278. | prk.: Visi darbai suė̃jo į krūvą (sykiu reikia dirbti) Gs. Vėl Vilnius, Kaunas, Klaipėda sena po mūs kovinga vėliava suėjo V.Mozūr. | refl.: Čia ir lietuvių darželio vaikai susieina prš. Be reikalo mes čia susiėjom Sz. Susieidavo ir susitardavo savitarpyje dėl visokių bendrų reikalų A.Janul. Penkiõs, keturiõs susieĩdavom verpti Zr. Ciecorystės saimas ant pavasario ... susieisiąs LC1885,2. Visas sodžius buvo susiė̃jęs prie galukiemio vartų Onš. Susiėję gerkim, pasigėrę šokim B. Kur du arba trys vardan mano yra susiėję, tenai aš esmi viduje jų DP190. Tie visi susiėjo pakalnėj Sidim BB1Moz14,1. Susieimi draugėn R419. Suėjose rodon vienon Mž505. | prk.: Ir kitų mokesnių dabar labai menkai tesusieina prš. Daug piningų susiė̃jo KII383. Rugiapjūtė ateis, visi darbai susieis Lz. Dvi natūri suėjos DP474. 3. intr. bendrauti, draugauti: Mes su Emile labai sueĩdavom Sdk. Kolei nespykom, tai sueĩdavom Dbk. Kaip anais metais susipykom, teip ir ligšiol dar vis nesueĩnam Sml. Jie labai sueinamì žmonės Žml. Jie tokie šeškai, nesueinamas kiemas Sml. Kaipgi eis – nesueĩnamas žmogus? Pl. Treji metai, kaip jie sueinamì (mylisi) Pl. Dvylikos metelių sueĩti pradėjom, penkiolikos metų viens kitą mylėjom Grž. | refl.: Seniau, dar gimnazijoj būdamas, su savo krašto jaunuomene beveik nesusieidavo J.Bil. Mes susieĩdavom su ja, kaip mergaitės būdavom Pš. Susieidavom su teisėjais, advokatais rš. 4. intr. visiems įeiti (į kur): Visi pirkion suẽjo Švnč. Juodvarniai tik sukranksėjo, nusileido ir suėjo žmonėmis į trobą J.Jabl. Anie suė̃jo į vidų J. Arkliai pasiliko vieni, dar į javus sueis V.Kudir. | refl.: Karvės susė̃jo į daržą Rs. 5. tr. suvaikščioti: Daug kelio suejáu, kol į Vilnių nusigavau Šv. Par visą amžių esu kokį šimtą mylių suejęs Šv. 6. intr. suvažiuoti, suplaukti: Visi vežimai suėjo į kiemą Rm. Visi laivai suė̃jo į uostą NdŽ. ║ sutekėti: Eiškūnas ir Bartava sueĩna į vieną krūvą Ms. Miestas pastatytas toj vietoj, kur sueina dvi upės J.Balč. Trys upės suej[o], trys seserys suvažiav[o] Pls. ║ prk. susibėgti į krūvą: Buvo atvažiavę į stotį, kur sueina daugybė geležinkelių rš. | refl.: Ten susieina visi trys keliai V.Krėv. ║ prk. susiderinti: Mūsų nuomonės nesueĩna NdŽ. 7. intr. sukakti: Marytei sueina šešiolika metų Plv. Jau aš suėjaũ aštuoniasdešimt vieną metą Vlkv. Šiais metais man jau šešiasdešim antri sueĩs Užv. Dar nesuė̃jo pusė metelių, jau ir prapuolė meilūs žodeliai Vlkv. Termino sueinamoji diena rš. ║ baigtis, praslinkti: Taip suejo diena pirmoja A.Baran. Suėjo dvi valandos rš. 8. refl. susituokti: Metų nėra, kaip susiėjom rš. Pirm nekaip susiėjo, rasta yra nėščia NTMt1,18. ║ grįžti po išsiskyrimo: Jis su pačia buvo persiskyręs, bet jau vėl suẽjo Alv. 9. intr. pradėti (giminystę, draugystę, ginčą ir pan.): Aš noriu į pažintį sueiti Lž. Sueinu in tavorčystą, t. y. kliaunuos su juomi J. Suėjome į pažintį A1884,364. Nemaniau, kad teks mums sueĩti į gimines Gs. Ir seniau kviesdavoms, o dabar giminėn suė̃jom, tai kurgi nebesikviesma?! Slm. Taigi labai metas, pamiršus savybės ginčus, santarvėn sueiti rš. Sueĩti į derybas NdŽ. | refl.: Kada žmonės susieis ing vienybę Mž475. 10. intr. susidurti, ribotis: Jie kaimynai – laukas su lauku sueina Vdn. Jų sodybos sueĩna Jnšk. Su šventorium sueina kapinės rš. | refl.: Jų laukai su laukais suseĩna Lp. Žiemiuose Lietuva susieina su Latvija BŽ193. Rubežiais susieimi R22. Mūsų ganyklos susieĩn Trg. Kelyje susieina trys kaulai – šlaunikaulis, blauzdikaulis ir šeivikaulis rš. Dainavos laukai sasieĩna [su Zasečių laukais] Zt. ║ sutekti: Tas ploščius per siauras, nesueĩna, susegt negalima Ėr. Marškinių apikaklė nesueĩna Jnšk. Tempk, kad galai sueĩtų NdŽ. Pasiuvo tokį siaurą žiponėlį, kad nė vienas guzikas nesueĩna Ds. | Žiūrėk, ar sueina galai, tada pjauk Sdk. | prk.: Sueĩs pienas su pienu (viena karvė užtrūks, kita atsives) Lp. Dabar nelabai su pinigais sueĩnam Gs. | refl.: Apsiausto skvernai nesusieĩna Trgn. Tujau reik įkišti medžio kylelį, idant plyšiai nesusieitų S.Dauk. 11. intr. susinaudoti, susieikvoti: Ant tiek šeimynos greit viskas sueĩna Gs. Apsiaustui milo sueĩna šeši mastai NdŽ. Padėjau pilną bliūdelį košės, tai ir suẽjo visas Mlt. Kai šonuos (į užsienį) linus traukdavo, tai visoki sueĩdavo Ds. Kai norėsi valgyt, tai visa sueĩs Ds. Kiaulėm visi šiaudai sueĩs Sb. 12. refl. susidėvėti: Apsiaustas visai susẽjo Ll. 13. intr. pavirsti (kuo smulkiu), subyrėti, suskilti: Visos malė, nesumalė, kaip svočiutė priėjo, į miltus suė̃jo JV711. Nukrito puodas nu stalo, ir suẽjo į čeženas Vvr. Kaip šavo trakš! trakš! muškieta šupuliuos suejo BsPII247-248. 14. intr. derintis, sutikti: Tie žodžiai gražiai sueĩna Vl. Mūsų, bobul, kalba sueĩna Ml. Avelės nepardaviau – dviejais zlotais nesuvejau, tai parsivežiau namo Prng. 15. refl. tikti: Paderu ant to, susieimi SD62. 16. intr. sulįsti: Vinis suė̃jo į sieną NdŽ. Sueĩti į skylę NdŽ. Tuomet velniai išėjo iš žmogaus ir suėjo į kiaules SkvLuk8,33. ║ visiems įsmukti, nugrimzti: Upiuos (pelkė) arkliai suė̃jo Brsl. ║ susisunkti: Vanduo greit sueĩna į žemę NdŽ. 17. intr. susimušti (apie sviestą): Jau pradeda sueiti sviestukas Dov. Mušu mušu, nieko negaliu padaryt – niekaip sviestas nesueĩna Št. Šiltas smetonas su pienais sukamas sueita į didžiąjį sviestą – trupa, yr apsirėkęs Ggr. ║ rūgstant sustandėti: Kažin ar da nesuėjo pienas, man tep rūgštaus norisi Al.

◊ į metùs susieĩti suaugti: Kai mergaitė susieis į metus, jai žemę paliksim Šd.

į kū́ną sueĩti pasitaisyti, pariebėti: Kū́nan suė̃jus, kaip mulas Kp. Taip atsitaisė [vaikas po ligos], suėjo kūnelin Slm.

į kùprą sueĩti susikūprinti: Iš senystėlės kuprelėn suejau Rod.

į pórą su[si]eĩti susituokti: Tai jei tu iškentėsi, tai gal mudu sueisim in porą BsPIV39. Kol du į porą susieina, kipšas devyniasdešimt devynias poras batų nudrasko belakstydamas, piktas kalbas bekeldamas I.Simon.

į prõtą (×rãzumą) sueĩti suprotėti: Ir vaikai gudrūs, visi suėjo į protą Rdm. Dabar svietas suėjo į protą Vaižg. Kai suaugs, tai sueĩs razumañ Ds.

į ragùs sueĩti sumažėti (pienui): Dabar pienas karvei raguos suejo Trgn.

sùeitas kẽlias be ypatingų pastangų gaunama nauda, abipusė nauda: Kad tu, pakeliui eidamas, atneštum man grėblį – būt sùeitas kẽlias Dglš. Čia labai sùeitas kẽlias: anas man šieno papjūvės, o aš jam toj vietoj paorėsiu Trgn.

\ eiti; anteiti; apeiti; ateiti; daeiti; įeiti; išeiti; paišeiti; nueiti; panueiti; paeiti; padeiti; pareiti; papareiti; pereiti; pieeiti; praeiti; prieiti; razeiti; parazeiti; sueiti; pasueiti; užeiti